PATYRIMINIAI MENTORIŲ MOKYMAI
Mentorių programa sukurta tranpsersonalinės psichologijos principu.
Mentorystė – mokymosi santykiai, apimantys dalinimąsi žiniomis, gebėjimais, patirtimi tarp mentoriaus ir mentee, pasitelkiant ugdomuosius pokalbius, pavyzdžius. Mentorystės santykiai gali apimti įvairiausias temas ir tai yra abipusė partnerystė skirta abiejų mokymusi vertinant vienas kito skirtingumą” (citata iš 4-oji EMCC GLOBAL mentorystės konferencijos).
Mentorystė – tai asmeninio ir profesinio augimo forma, pagalba lydint į sėkmę, panaudojant įgytas žinias, kompetencijas bei patirtį. Mentorystė padeda kurti sąmoningesnę visuomenę.
Mentorius – palydovas, palaikantis proceso metu. Jis savo srities profesionalas. Jo pasiekimai dažniausiai mums daro įspūdį, įkvepia mus ir mes norime mokytis iš tokio žmogaus. Mentorius nemokydamas perduoda savo patirtį, tad norisi suprasti, kaip jis mąsto, ką jis jaučia ir kokius elgesio modelius naudoja.
Mentorius nėra atsakingas už mūsų sėkmę, tačiau jo atsakomybės lygmuo yra pakankamai aukštas dėl natūralaus noro (kad „mokinys pralenktų mokytoją“) kurti vertę pasauliui.
Tęstinių mokymų temos:
I modulis. Ugdomasis vadovavimas. Spalio 26-27 Vilniuje.
II modulis. Vidinė šeima. Lapkričio 23- 24 Vilniuje.
Sąmonės lygia.
III modulis. Vidiniai konfliktai. Sausio 17-19 Vilniuje.
IV modulis. Vertybės. Vasario 14-16.
Kaip gyventi pilanvertį gyvenimą.
V Schemų terapija. Kovo 15-16 Vilniuje.
Koks gyvenimo scenarijus gyvena tavyje?
VI Partnerystė. Santykių evoliucija. Gegužės 17- 18.
Mokymų kaina ir sąlygos.
6 modullių mokymų kaina yra 1200€. Registracijos patvirtinimui mokamas avansas – 300€ (paskui jis išskaidomas kiekvienam moduliui po 50). Kiekvieno modulio metu mokama – 200€. (50+150).
Dalyvaujant atskirame modulyje, kaina – 230€. Kartojantiems kaina pagal atskirą susitarimą.
Atskiri/ užbaigiamieji mokymai – VII modulis – stovykla „Antiego“ Birželio 29 – liepos 4 sodyboje „Žuvyčiai“. Temos: Subasmenybės kortos. Moteriška ir vyriška erdvė. Vaikas. Darbas su kūnu.
Mokymosi dalyviai, baigę visą ciklą gaus dalyvių pažymėjimus ir turės galimybę tapti Europos trancpersonalinės psichologijos asociacijos (EUROTAS) nariais.
Transpersonãlinė psichològija, psichologijos kryptis, įvairiais aspektais tirianti žmogaus sąmonę ir viršasmeninius (transpersonalinius) potyrius, jų prigimtį, priežastis, formas ir padarinius. Nagrinėja patirtis ar įvykius, kai peržengiamas įprastinis riboto savojo Aš suvokimas ir pajaučiamas ryšys su didesne ir reikšmingesne realybe. Apima pakitusią sąmonės būseną (pavyzdžiui, miegant, medituojant, hipnozės būsenoje, veikiant psichoaktyvioms medžiagoms), egotranscendenciją, mistines, priešmirtines patirtis, vadinamąjį apsireiškimą, budistinę nirvaną, nušvitimą ir kita. Bando moksliniais metodais nustatyti psichinės brandos ir laimės prielaidas, labiausiai domisi žmogaus išgyvenimais, mintimis. Žmogaus sąmonė suprantama ir tiriama visapusiškai, remiantis klasikiniais ir neklasikiniais mokslais, moksliniais ir nemoksliniais metodais, įvairiomis tradicijomis. Transpersonalinė psichologija integruoja psichologijos, filosofijos (Rytų ir Vakarų) mokyklų, taip pat kitus mokslo dalykus (pavyzdžiui, kvantinę fiziką, antropologiją). Pateikia naują požiūrį į psichinę sveikatą ir patologiją taikydama daugiaaspektį žmogaus tyrinėjimo būdą. Transpersonaliniai išgyvenimai labai reikšmingi kūrybai, estetinei ir etinei raidai, visuomenės psichologinei būsenai.
Transpersonalinės psichologijos ištakos siejamos su 20 amžiaus 6–7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose susiklosčiusia humanistine psichologija. A. H. Maslow (Jungtinės Amerikos Valstijos) knygoje Būties psichologijos link (Toward a Psychology of Being 1968) iškėlė mintį, kad humanistinė psichologija transformuojasi į aukštesnę – transpersonalinę – psichologiją, kuri nukreipta ne tik į žmogiškuosius poreikius ir interesus, bet į pasaulį apskritai ir išeina už žmogaus bei jo saviaktualizacijos poreikių ribų. S. Grofas (Čekija), K. Wilberis, Ch. T. Tartas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) plėtojo savo transpersonalinės psichologijos mokyklas, metodus ir tyrimų kryptis. S. Grofas sukūrė savęs pažinimo ir asmeninio augimo metodą – holotropinį kvėpavimą, remdamasis asmeniniais tyrimais pateikė transpersonalinių potyrių klasifikaciją. Psichoterapijoje holotropinis metodas remiasi neįprastų (išplėstų) sąmonės būsenų tyrimų rezultatais. Jo pagrindinis tikslas yra aktyvuoti pasąmonę ir išlaisvinti energiją. K. Wilberis pabrėžė, kad žmogaus sąmonei tirti reikia bandyti suderinti beveik visų meno ir mokslo sričių žinias, Vakarų ir Rytų didžiųjų religijų dvasines tradicijas, sukūrė vadinamąjį integralinį metodą, kuriuo įvairios religinės ir psichoterapinės mokyklos papildo viena kitą žmogaus sąmonės tyrinėjimo būdais. Transpersonalinės psichologijos metodologijai susiformuoti taip pat padėjo žmogaus smegenų ir kvantinės fizikos šiuolaikiniai moksliniai tyrimai (K. Pribramas, D. Bohmas, abu Jungtinės Amerikos Valstijos), kurie atskleidė naujas žmogaus sąmonės tyrinėjimo perspektyvas, tai yra, kad individuali sąmonė turi visą universalios sąmonės potencialą, o realybė galbūt yra tik maža dalis daug platesnio spektro, kurio negalima suvokti dėl suvokimo ribotumo. 1969 Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta Tarptautinė transpersonalinės psichologijos asociacija leidžia žurnalą The Journal of Transpersonal Psychology, 1984 Fribūre įkurta Europos transpersonalinės psichologijos asociacija. 1980 Australijoje įvyko pirmoji Tarptautinė transpersonalinė konferencija. (Visuotinė lietuvių enciklopedija),
Terminas “transpersonalinis” – susideda iš priesagos trans ir asmuo. Trans reiškia anapus, persmelkti ir transformuotis, asmuo reiškia kaukę.
Taigi transpersonalinė vizija padeda:
Peržengti ir įtraukti dvigubą protą į aukštesnes sąmonės būsenas ir pakopas, galinčias suvokti tikrąją žmogaus patirties prigimtį.
Persmelkti kiekvieną žmogaus lygmenį nuo fizinio iki energetinio, emocinio, psichinio ir dvasinio.
Sąmonės transformacijos skatinimas, įveikiant tapatinimąsi su asmenine istorija ir pasiekiant aukščiausias žmogiškąsias savybes.
Transpersinalinės psichologijos perspektyvumas pasireiškia tuo, kad ji, kaip šiuolaikinės psichologijos kryptis, prisideda prie harmoningo ir vientiso žmogaus augimo kelių tyrinėjimo, pakelia jo kūrybinį aktyvumą ir atnaujina gyvenimą.
